Sėkmės istorijos

Perkantieji rūbus ar avalynę internetu dažnai apsidraudžia įsigydami kelis to paties modelio dydžius. Tinkantį dydį pasilieka, o likusius – grąžina, pasinaudodami sutarties atsisakymo teise. Taip pasielgė ir vartotoja iš Lietuvos, internetinėje parduotuvėje išsirinkusi prabangaus prekių ženklo sijono modelį.

Prancūzijos gyventojas apsipirko lietuviškoje internetinėje svetainėje: už daugiau nei 500 eurų pirko automobiliui skirtų prekių. Prekės taip ir nepasiekė Prancūzijos.

150 eurų – daug ar mažai? Lietuvos vartotojas nusprendė, kad tai dideli pinigai, dėl kurių verta suremti ietis su Vengrijoje registruota skrydžių bendrove ir priversti ją vykdyti savo įsipareigojimus. Apginti savo teises vartotojui pavyko tik į pagalbą pasitelkus Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net).

Įsibėgėjusi internetinė prekyba turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Lietuvos pirkėjui, apsipirkusiam Prancūzijoje registruotoje internetinėje parduotuvėje, pavyko apginti savo teises tik po to, kai į pagalbą atėjo Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net).

Lietuvos vartotojų teisių gynimo objektu gali tapti ir iš užsienyje registruoto pardavėjo internetu įsigyta nekokybiška sofa-lova. Šįkart apginti savo teises pirkėjai pavyko tik po to, kai kreipėsi į Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net) ir sulaukė nemokamos pagalbos.

Vartotojas iš Lietuvos 11 dienų užsisakė viešbučio kambarį Maltoje, tačiau dėl sveikatos problemų negalėjo numatytu laiku atvykti ir tai padarė tik po keleto dienų. Vartotojas iš karto sužinojęs, kad negalės laiku atvykti informavo viešbutį ir sutarė, kad apmokėjimas bus už gyventas dienas.

Lietuvos vartotoja internetu iš pardavėjo registruoto Latvijoje užsisakė batus. Gavusi batus vartotoja pastebėjo, kad batų sagtis nekokybiškai pritvirtinta ir kreipėsi į pardavėją dėl prekės grąžinimo. Vartotoja užpildė prekės grąžinimo formą ir kartu su batais išsiuntė atgal pardavėjui.

Lietuvos vartotoja iš paslaugos teikėjo Nyderlandų Karalystėje užsisakė daiktų siuntimo paslaugą. Siunta turėjo būti pristatyta iš Portugalijos į Lietuvą, tačiau nepasiekė adresato ir buvo grąžinta siuntėjai atgal į Portugaliją Vartotoja pastebėjo, kad siuntoje esantys drabužiai buvo sulieti.

Lietuvos vartotoja su vyru keliaudama po Lenkiją parduotuvėje įsigijo 3 poras batų. Pardavėjas išsirinktus batus sudėjo į dėžutes, vartotoja atsiskaitė ir išvažiavo namo. Tik grįžus namo į Lietuvą moteris pastebėjo, kad vienoje batų dėžutėje sudėti skirtingi batai.

Lietuvos vartotoja kelionės Italijoje metu Perudža traukinių stotyje įsigijo traukinio bilietus Perudža – Roma – Aversa. Traukinys iš Perudža į Romą vėlavo atvykti apie 45 min., o persėdimui į kitą traukinį, vežantį iš Romos į Aversą, buvo skirta tik 20 minučių, todėl vartotoja į jį nespėjo. Moteris buvo priversta nakvoti Romoje, ji išsinuomojo kambarį viešbutyje.

Žinomo prekinio ženklo sportinius batelius internetu įsigijusi vartotoja iš Lietuvos prekės defektą pastebėjo ne iš karto. 149 eurus kainavę sportbačiai pradėjo plyšti avėjimo metu, o vos po kelių mėnesių – trinti koją. Vartotoja kreipėsi į pardavėją, tačiau savarankiškai išspręsti problemos nepavyko.

Vartotojai, pirkusiai savo tėčiui kelto bilietą iš Švedijos į Klaipėdą, teko ilgokai pakovoti dėl kompensacijos už vežėjo atšauktą reisą. Apginti keleivio tėčio teises dukrai pavyko tik į pagalbą pasitelkus Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net).

Vokietijos internetinėje parduotuvėje pirktas dviratis po pusantro mėnesio tapo neatpažįstamas: oranžinis rėmas išbluko, tapo sunkiai nusakomos spalvos, atsirado dėmės.

Po to, kai pirkėją iš Lietuvos ėmėsi ginti Europos vartotojų centrų tinklo (ECC-Net) centrai Lietuvoje ir Lenkijoje, internetinė parduotuvė buvo priversta atsiimti nekokybiškas prekes bei grąžinti sumokėtus pinigus.

Po 9 mėnesius trukusio susirašinėjimo su Lenkijos skrydžių bendrove „LOT" vilniečių šeima pagaliau sulaukė kompensacijos už skrydžio nesklandumus. Apginti savo teises kelei-viams pavyko tik sulaukus nemokamos pagalbos iš Europos vartotojų centrų tinklo (ECC-Net).

Vartotoja iš Lietuvos internetu iš Pardavėjo registruoto Italijoje užsisakė vaikiškų drabužėlių. Keli užsakyti daiktai netiko ir vartotoja kreipėsi į Pardavėją dėl dalies prekių grąžinimo. Gavusi automatinį atsakymą, kad jūsų grąžinimo prašymas priimtas ir laukite atvykstant kurjerio, kuris paims netikusias prekes.

Vartotojas iš Lietuvos internetu užsisakė automobilio nuomos paslaugą iš paslaugos teikėjo Italijoje. Į užsakymo kainą, kurią vartotojas sumokėjo, įėjo ir žieminių padangų komplektas automobiliui, tačiau vartotojas pastebėjo, jog iš jo kreditinės kortelės paslaugos teikėjas nuskaitė papildomą mokestį  būtent už žieminių padangų komplektą automobiliui.

Vartotoja iš Lietuvos sudarė automobilio nuomos sutartį su paslaugos teikėju Italijoje. Automobilis buvo grąžintas laiku ir jį priėmęs darbuotojas raštu patvirtino, kad automobilis grąžintas tvarkingas. Praėjus daugiau nei pusmečiui, tikrindama banko sąskaitą vartotoja pastebėjo, kad nuomos paslaugos teikėjas nuskaičiavo 42,70 eurų.

Lietuvos vartotojas internetu užsisakė automobilio nuomos ir papildomo draudimo paslaugas iš nuomos kompanijos Italijoje. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis turi būti grąžintas po 6 dienų oro uoste 10 val. Kelyje į oro uostą kelyje pasitaikė avarija, kuri sutrikdė eismą, todėl vartotojas pavėlavo grąžinti automobilį apie 1.5 val.

Lietuvos vartotoja Ispanijoje registruotoje internetinėje parduotuvėje užsisakė 3 poras kelnių ir paltuką. Gavusi siuntinį vartotoja buvo nemaloniai nustebinta – jai atsiuntė kito asmens, gyvenančio Lietuvoje, užsakymą (ant siuntinio dėžės buvo užklijuoti du adresai).

Keleiviui, ne dėl savo kaltės už lėktuvo bilietą sumokėjusiam 2 kartus, teko ilgokai kovoti, kol pavyko susigrąžinti pinigus. Apginti savo teises vartotojui pavyko tik į pagalbą pasitelkus Europos vartotojų centrų tinklą (ECC-Net).

Kelionė į snieguotas Alpes išsinuomotu automobiliu lietuvių šeimai galėjo baigtis tragiškai. Nemalonumai tęsėsi ir po kelionės: Italijos kompanija, išnuomojusi slidžiais kalnų keliais neparengtą važiuoti automobilį, atsisakė padengti patirtą žalą ir papildomas išlaidas. Problemą pavyko išspręsti tik po to, kai vartotojams į pagalbą atskubėjo Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net).

Tarpininkaujant Europos vartotojų centrų tinklui (ECC-Net), pirkėjui iš Lietuvos pavyko atgauti permokėtą sumą iš pardavėjo Lenkijoje.
Dar šių metų žiemą Lietuvos pilietis nusprendė apsipirkti Lenkijoje. Be kitų ten įsigytų prekių pirkti ir 4 švarkai. 2 iš švarkų turėjo kainuoti po 259,99 zloto (vyko akcija, kad perkant 2 švarkus vienam taikoma 50 proc. nuolaida).

Po to, kai jaunuolį iš Lietuvos ėmėsi ginti Europos vartotojų centrų tinklas (ECC-Net), Jungtinės Karalystės universitetas buvo priverstas grąžinti užstatą už studijas.

Vartotojas iš Lietuvos per bilietų platintoją įsigijo 11 bilietų į renginį, kurį organizavo renginių organizatorius registruotas Latvijoje. Renginys buvo atšauktas ir vartotojas kreipėsi tiek į bilietų platintoją, tiek į renginio organizatorių dėl pinigų grąžinimo.

Vartotoja iš Lietuvos internete pamatė skelbimą, kuriame buvo siūloma išbandyti anglų kalbos kursus tik už 79 eurus. Skelbime taip pat buvo nurodyta, kad jeigu kursai netenkins yra galimybė susigrąžinti pinigus.

Latvijos vartotojas internetu užsisakė skutimosi mašinėlę iš Lietuvoje registruoto pardavėjo. Gavęs skutimosi mašinėlę vartotojas norėjo pasinaudoti sutarties atsisakymo teise - per 14 dienų grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Iškilo problema, kadangi pardavėjo interneto svetainėje nerado jokios informacijos kaip galėtų grąžinti prekę.

Skrydžio iš Londono į Vilnių metu buvo sugadintas Lietuvos vartotojos lagaminas. Atsiėmusi lagaminą Vilniaus oro uoste, vartotoja nedelsdama užpildė specialios formos dokumentą (ang. Property Irregularity Report), kuriame buvo patvirtinta, kad bagažas sugadintas nepataisomai.

Lietuvos vartotojas parduotuvėje Danijoje įsigijo lagaminą. Deja, lagaminas sulūžo jau pirmosios kelionės metu, tempiant jį iš laivo. Vartotojas kreipėsi į Danijoje registruotą pardavėją,  kad būtų grąžinti pinigai už nekokybišką lagaminą, tačiau atsakymo nesulaukė.

Lietuvos vartotojas internetinėje svetainėje rado pardavėjo iš Vokietijos skelbimą apie parduodamą automobilį. Vartotojui automobilis patiko, jis susisiekė su pardavėju ir susitarė dėl kainos bei 300 eurų užstato. Pervedęs užstato sumą vartotojas paprašė pardavėjo atsiųsti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir sąskaitą, tačiau šis pareiškė, kad visi dokumentai bus pateikti pasiimant automobilį Vokietijoje.